Šeštoji kelionė - Žemaitija

Šeštoji dviejų dienų kelionė po Žemaitiją

Keliones visada smagu prisiminti, o ypač tas, kurias lydėjo geras oras ir svarbiausia gera nuotaika. O taip šį kartą ir buvo..

Kelionės organizatoriai - Monika ir Donatas

Data - 2014 06 28-29

Vietovė - Žemaitija

Aplankytos vietos: Bijotai (Baubliai) - Rietavo Bažnyčia - Plungės Oginskio Dvaras - Bukantė (Žemaitės muziejus) - Siberijos bokštas - Puokė (Barstyčių akmuo) - Plateliai - Virkšai - Plokščių raketinė Bazė - Telšiai

Dalyviai - visos šešios šeimos su vaikais ir Sniegės pusseserė Ema (viso - 12 suaugusių ir 9 vaikai)

Paslaptis - pirmą kartą sraigiukų kelionių istorijoje dalyviai nežinojo kelionės maršruto

1 diena

Susitikome Megos aikštelėje 8 val. ryto ir pajudėjome link Klaipėdos. Pirmąkart važiavo su vėliavėlėmis ant mašinų, taigi išsiskyrėme jau ir kelyje. Išlipę visam pasauliui parodėme savo naujus oranžinius džemperius! 

Pirmas objektas - Bijotų kaime esantys D. Poškos baubliai (pirmasis muziejus Lietuvoje). Bet patiko ne tik iš ąžuolų kamienų išskaptuoti nameliai, sužavėjo visa buvusio dvaro teritorija: sutvarkyta aplinka, besisukantis vandens malūnas, tvenkiniai. Vaikai dar spėjo ir pasisupti. Beje, čia, laukdami Giedriaus ir Jurgos šeimynos, galėjome ir lengvai papusryčiauti. Ne, ne, šį kartą niekas pas juos negimė:)

Toliau - trumpa stotelė Rietave. Sustojome pramankštinti kojas ir pasigrožėti "baltąja gulbe” vadinama Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Vincas netikėtai turėjo proga parodyti savo šeimai, kur dažnai vasarodavo vaikystėje - nuvedė prie senelių namo.

Plungėje prie Oginskių dvaro susirinkom jau visi - prisijungė Paulauskų šeimyna. Čia turėjome puikią gidę, todėl nemažai sužinojome tiek apie dvarą, tiek apie Plungę. Vaikščiojom tik po dvaro parką, nes patys dvaro rūmai tuo metu buvo restauruojami.

Parke pamatėm keletą dvaro pastatų, ne vieną gražų tvenkinį, “verkiančią” liepą, užlipom ant meilės kalnelio. Ypatinga kelionės akimirka - Paulauskų geroji naujiena apėjus penkiakamienį uosį! 

Kadangi buvo pietų metas, skubėjome į Žemaitės muziejų. Čia Bukantės dvare mūsų jau laukė padengtas stalas - virtos bulvės su lupenomis, kastinys, baltas sūris, spirgai, arbata.

 

Kai pilvai jau buvo nuraminti, gidės viską aprodė. Suaugusiems įsiminė viduryje trobos esanti patalpa – kaminas.

Vaikams buvo smagu palakstyti po gražiai sutvarkytą kiemą, pasivartyti ant žolės, paglostyti draugiškai nusiteikusį katiną. Apie šitą vietą liko labai geri prisiminimai, nes buvome sutikti labai šiltai, žemaitiškai..:)

Kitas sustojimas - Siberijos bokštas. Užlipę į 15 m aukščio apžvalgos bokštą, galėjome pasigrožėti Platelių ir Beržoro ežerais bei jų apylinkėmis. Nors buvo labai vėjuota, nė vienas nesigailėjo užlipęs.

Oras buvo puikus, šypsenos dar neprigesusios (vaikai puikiai išnaudodavo laiką, kol važiuodavome iki sekančio objekto - miegodavo mašinose), todėl niekas nesupyko, kai iki Barstyčio akmens (didžiausio Lietuvoje) organizatoriai nuvedė trumpiausiu keliu - per duobėtus miško keliukus:) Čia puikiai pavyko išpildyti siurprizą Aušrai ir Aurimui - sraigiukų akivaizdoje buvo atnaujinti jų santuokos įžadai, nes tą dieną Drūčiai šventė savo santuokos 6-ąsias metines. Buvo ir nuometas, ir žiedai, ir šampanas, ir saldus jaunųjų bučinys.

Vakarieniavome prie Platelių ežero esančiame jachtklube. Pradėjo lyti lietus, bet tai buvo paskutinis kelionės pirmos dienos taškas iki nakvynės vietos.

Nakvojome organizatorių draugės Zinos tėviškėje Virkšuose. Įsikūrėme, sumigdėme vaikus ir dar šauniai pavakarojome. Buvome visi prisaikdinti naujajai vėliavai. Tik gaila, kad niekas nenufilmavo..

2 diena

Antros dienos rytas išaušo lietingas, bet šiltas. Norintys žingsniavo į kaimo parduotuvėlę pieno, kiti ruošė pusryčius.

Gerai pailsėję ir užvalgę išvažiavome į Plokščius. Čia įsikūrusi sovietinė raketinė bazė nepaliko abejingų. Po žeme įkurtame muziejuje klausėmės gidės pasakojimų, apžiūrėjome eksponatus, raketų šachtą.

Išlipę į lauką, nusifotografavome prie šachtos kupolo. Ekskursiją buvo įdomi, bet per trumpa. Pažadėjome kada nors dar sugrįžti, bet geriausia be vaikų, nes jiems buvo baisoka.

Atsisveikinę su anksčiau turėjusia išvykti Editos ir Sauliaus šeimyna ir pašalinę technines Giedriaus automobilio problemas, pajudėjome paskutinio kelionės objekto link.

Aplankėme ne veltui gražiausiu Žemaitijos miestu vadinamus Telšius. Ant septynių kalvų pastatytas miestas, kurio viduryje telkšo Masčio ežeras, traukė pabūti kuo ilgiau, nors beveik visą laiką krapnojo lietus. Čia apžiūrėjome mažąją miesto architektūrą (žemėlapio pagalba ieškojome skulptūrų), užėjome į gražią bažnyčią, skaniai papietavome, liftu nusileidome į Masčio ežero pakrantę, vaikai palakstė amfiteatro po atviru dangumi scenoje.

Pasivaikščiodami ėjome ežero promenada ir patys įsijungėme ežere esantį fontaną! Ant tiltelio esančiai meškai-skulptūrėlei patrynėme pilvą:) Kadangi namo dar nenorėjome, pakrantėje esančios kavinės terasoje suvalgėme ledų, išgėrėme kavos. Tuomet patraukėme automobilių link.

Kai įsėdome į automobilį, Jogailė paklausė: 

•     O kur dabar važiuosim?

•     Namo.

•     Nenoriu namo, važiuojam į kelionę…

Vadinasi kelionė pavyko..

Sekančios kelionės organizavimas patikėtas SMAG'u šeimynai. Laukiame su nekantrumu:)

Penktoji kelionė - Vilnius

Kelionės tikslas - Vilnius

Kelionės data  - 2014 04 12

Kelionės organizatoriai - Edita ir Saulius

Kelionė prasidėjo ne taip anksti kaip visada :) Pajudėjome apie 10 val., tad visi išsimiegoję ir žvalūs. Pirmą kartą su mumis į kelionę vyko ir augintinis. Vincas su Indre vežėsi mielą katinuką.

Pirma stotelė Vilniaus centre. 

Sraigių kompanijoje labai daug mažų pabiručių, tai būtų griekas neaplankyti žaislų muziejaus. Žaislų muziejuje praleidome kelias valandas vaikai susipažino su tėvelių vaikystės žaislais ir patys su jais pažaidė.

Po to judėjome į Bernadinų parką. Ten pailsėjome pasidžiaugėme pirmais saulės spinduliais, nes oras buvo nerealus. Mažiausi dalyviai pamiegojo, o vyresni vaikučiai pažaidė žaidimų aikštelėje.

Visi jau labai išalkę buvome ir vykome pietauti į Belmontą. Ten nuvykęs gali pasijusti, kad tikrai ne Lietuvoje esi :)

Visi sotūs, pailsėję judėjome į paskutinę šios kelionės stotelę - televizijos bokštą. Apžvelgę visą sostinę iš viršaus pajudėjome namų link.

Sraigiukų žąsinadienis

Dar viena graži tradicija. Kiekvienais metais, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų valgome kalakutą, keičiamės dovanėlėmis. Šiemet naujovė tokia, kad valgysim ne kalakutą, o žąsiną :) Oj kaip laukia visi :)

Ketvirtoji dviejų dienų kelionė po pajūrį. 2 diena.

II-oji diena

Labas rytas! Labas rytas! Pabudome ir keliamės! Tik pramerkę akis šokame iš lovų ir .. judame judame judame.J Na išties mankšta nėra mūsų mėgiamiausia rytinė veikla, tačiau ant nosies pakibę varvekliai priverčia tai daryti. Vis gi kai planuoji miegoti „palapinės“ sąlygomis, tam atitinkamai ir pasiruoši. Tačiau kai užsisakai namelį ir jo viduje miegoti šalčiau nei lauke – tuomet  tesinori greičiau iš ten dingti. Greitomis papusryčiaujame (nors Aurimas spėjo ir košės vaikams išvirti) ir skubame į Palangą, norėdami smagiais naujais įspūžiais užgožti po nakties atsiradusį slogutį. Čia prie mūsų prisijungia kitur nakvojusi Jurgos ir Giedriaus šeimyna. Tiesa, visi stebėjomės, kad didžiąją kempinge gyvenusių žmonių dalį sudarė latviai. Dalis mūsų sraigių šią vasarą atostogavo Venspilyje ir parsivežė pačius gražiausius atsiliepimus apie poilsiavietę. Tačiau lyginti ten buvusį puikiai tvarkomą kempingą ir šį „nesusipratimą“ net neapsivečia liežuvis. Ar grįžtume? Neee.. Tad šeimininkams nuoširdžiai linkime susiimti ir padaryti bent jau elementarų remontą.

Pirmoji šios dienos stotelė – Palangos gintaro muziejus. Nors visi ne kartą atostogavome Palangoje, tačiau kažkokios priežastys vis sutruktydavo užsukti į šį muziejų. Tad ši kelionė buvo puikia proga apsilankyti ten, kuri buvome tik būdami mokyklinukai.

Bilieto kaina suaugusiajam – 8 Lt. Šiuo metu muziejuje eksponuojamos dvi pagrindinės ekspozicijos : atkurto dvaro interjero bei pagrindinė – gintaro. Žinoma, įdomiausia mums visiems buvo apžiūrėti gintarus bei juose užmigusius vabaliukus.

Deja, ilgiau pavaikščioti atsinaujinusiame botanikos parke neturėjome laiko, nes mūsų laukė programa indėno Vinetu kaime. http://www.vinetukaimas.lt/lt/pradzia

Tik atvykusius mums pasitiko išsirikiavusios tradicinės indėnų palapinės – tipiai. Pasirodo jas galima išsinuomoti nakvynei, tad kitąkart šiuo egzotišku privalumu tikrai pasinaudosime.

 Netrukus mus pasitiko kaimelio šeimininkas, Apači genties vadas Vinetu. Nors jo garsus indėniškas pasisveikinimas ne itin patiko mūsų mažosioms damutėms, tačiau susipažinus ašaros buvo greit nubrauktos. Teko įrodyti mūsų genties „Visur kartu“ vienybę žengiant koja koja.

Gavę užduotį sugalvoti sau indėniškus vardus buvome išpiešti indėniškais simboliais (kurie, vėliau, jau grįžtant namo, labai traukė praeivių žvilgsnius ir kėlė šypsenas J ).

Pasipuošę visi buvome pakviesti į apeiginę palapinę Tipį. Čia susipažinome su indėnų gyvenimu nuo pačios vaikystės. Ar žinojote, kad visi vaikai iki 5 metų amžiaus buvo vadinai Učiais? J O kur dar žaidimai, muzikavimas.. Gavome pliūpsnį gerų emocijų.

 Po oficialiosios bei žaidimų dalies turėjome pertrauką, kurios metu pasistiprinome. Pagaliau paragavome gardžiųjų jautienos mėsainių, kuriuos turėję kepti vakarienei kempinge, ne visi jų sulaukėme. Puikūs! J Manau, taps firminiu klubo patiekalu, pakeisiančiu įkyrėjusius šašykus.

Pasistiprinę gavome progą išbandyti rankų miklumą, akių taiklumą šaudydami iš lanko arba spjaudyklės bei mėtydami ietį. Išties tai nėra taip paprasta ir reikalauja įtemptų treniruočių.

Kad ir kaip buvo smagu šiame kaimelyje, mūsų laukė dar viena – paskutinė – šios kelionės stotelė. Tad širdingai dėkojame Vinetu. Ir mes čia grįšime. Būtinai grįšime J

Na o nuostabią savaitgalio išvyką užbaigėme apsilankymu Mini Zoo parke http://www.zoosodas.com/. Komentuoti nelabai yra ką. Užtenka pasakyti „Nereaaaliai faina“ ir pro šalį važiuojant būtinai užsukti. Džiaugiamės, jog yra tokia vieta, kurioje gyvūnai jaučiasi tarsi SPA, o mes turime galimybę savo vaikams parodyti ir supažindinti su puikiai atrodančiais, sveikais gyvūnais.

Tiesa, šio apsilankymo vinimi tapo iššūkis „Pakasyk liūtui pažastį“ J

Gaila, kad viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą L Tačiau patirtų įspūdžių, geros nuotaikos dozės niekas neatims ir kalnas nuotraukų bei prisiminimai dar ilgai kutens širdį.

O sekančios kelionės organizavimas patikėtas Editos ir Sauliaus šeimynai.