Ketvirtoji dviejų dienų kelionė po pajūrį. 2 diena.

II-oji diena

Labas rytas! Labas rytas! Pabudome ir keliamės! Tik pramerkę akis šokame iš lovų ir .. judame judame judame.J Na išties mankšta nėra mūsų mėgiamiausia rytinė veikla, tačiau ant nosies pakibę varvekliai priverčia tai daryti. Vis gi kai planuoji miegoti „palapinės“ sąlygomis, tam atitinkamai ir pasiruoši. Tačiau kai užsisakai namelį ir jo viduje miegoti šalčiau nei lauke – tuomet  tesinori greičiau iš ten dingti. Greitomis papusryčiaujame (nors Aurimas spėjo ir košės vaikams išvirti) ir skubame į Palangą, norėdami smagiais naujais įspūžiais užgožti po nakties atsiradusį slogutį. Čia prie mūsų prisijungia kitur nakvojusi Jurgos ir Giedriaus šeimyna. Tiesa, visi stebėjomės, kad didžiąją kempinge gyvenusių žmonių dalį sudarė latviai. Dalis mūsų sraigių šią vasarą atostogavo Venspilyje ir parsivežė pačius gražiausius atsiliepimus apie poilsiavietę. Tačiau lyginti ten buvusį puikiai tvarkomą kempingą ir šį „nesusipratimą“ net neapsivečia liežuvis. Ar grįžtume? Neee.. Tad šeimininkams nuoširdžiai linkime susiimti ir padaryti bent jau elementarų remontą.

Pirmoji šios dienos stotelė – Palangos gintaro muziejus. Nors visi ne kartą atostogavome Palangoje, tačiau kažkokios priežastys vis sutruktydavo užsukti į šį muziejų. Tad ši kelionė buvo puikia proga apsilankyti ten, kuri buvome tik būdami mokyklinukai.

Bilieto kaina suaugusiajam – 8 Lt. Šiuo metu muziejuje eksponuojamos dvi pagrindinės ekspozicijos : atkurto dvaro interjero bei pagrindinė – gintaro. Žinoma, įdomiausia mums visiems buvo apžiūrėti gintarus bei juose užmigusius vabaliukus.

Deja, ilgiau pavaikščioti atsinaujinusiame botanikos parke neturėjome laiko, nes mūsų laukė programa indėno Vinetu kaime. http://www.vinetukaimas.lt/lt/pradzia

Tik atvykusius mums pasitiko išsirikiavusios tradicinės indėnų palapinės – tipiai. Pasirodo jas galima išsinuomoti nakvynei, tad kitąkart šiuo egzotišku privalumu tikrai pasinaudosime.

 Netrukus mus pasitiko kaimelio šeimininkas, Apači genties vadas Vinetu. Nors jo garsus indėniškas pasisveikinimas ne itin patiko mūsų mažosioms damutėms, tačiau susipažinus ašaros buvo greit nubrauktos. Teko įrodyti mūsų genties „Visur kartu“ vienybę žengiant koja koja.

Gavę užduotį sugalvoti sau indėniškus vardus buvome išpiešti indėniškais simboliais (kurie, vėliau, jau grįžtant namo, labai traukė praeivių žvilgsnius ir kėlė šypsenas J ).

Pasipuošę visi buvome pakviesti į apeiginę palapinę Tipį. Čia susipažinome su indėnų gyvenimu nuo pačios vaikystės. Ar žinojote, kad visi vaikai iki 5 metų amžiaus buvo vadinai Učiais? J O kur dar žaidimai, muzikavimas.. Gavome pliūpsnį gerų emocijų.

 Po oficialiosios bei žaidimų dalies turėjome pertrauką, kurios metu pasistiprinome. Pagaliau paragavome gardžiųjų jautienos mėsainių, kuriuos turėję kepti vakarienei kempinge, ne visi jų sulaukėme. Puikūs! J Manau, taps firminiu klubo patiekalu, pakeisiančiu įkyrėjusius šašykus.

Pasistiprinę gavome progą išbandyti rankų miklumą, akių taiklumą šaudydami iš lanko arba spjaudyklės bei mėtydami ietį. Išties tai nėra taip paprasta ir reikalauja įtemptų treniruočių.

Kad ir kaip buvo smagu šiame kaimelyje, mūsų laukė dar viena – paskutinė – šios kelionės stotelė. Tad širdingai dėkojame Vinetu. Ir mes čia grįšime. Būtinai grįšime J

Na o nuostabią savaitgalio išvyką užbaigėme apsilankymu Mini Zoo parke http://www.zoosodas.com/. Komentuoti nelabai yra ką. Užtenka pasakyti „Nereaaaliai faina“ ir pro šalį važiuojant būtinai užsukti. Džiaugiamės, jog yra tokia vieta, kurioje gyvūnai jaučiasi tarsi SPA, o mes turime galimybę savo vaikams parodyti ir supažindinti su puikiai atrodančiais, sveikais gyvūnais.

Tiesa, šio apsilankymo vinimi tapo iššūkis „Pakasyk liūtui pažastį“ J

Gaila, kad viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą L Tačiau patirtų įspūdžių, geros nuotaikos dozės niekas neatims ir kalnas nuotraukų bei prisiminimai dar ilgai kutens širdį.

O sekančios kelionės organizavimas patikėtas Editos ir Sauliaus šeimynai.