Labas
rytas! Labas rytas! Pabudome ir keliamės! Tik pramerkę akis šokame iš lovų ir
.. judame judame judame.J Na išties mankšta nėra mūsų mėgiamiausia rytinė
veikla, tačiau ant nosies pakibę varvekliai priverčia tai daryti. Vis gi kai
planuoji miegoti „palapinės“ sąlygomis, tam atitinkamai ir pasiruoši. Tačiau
kai užsisakai namelį ir jo viduje miegoti šalčiau nei lauke – tuomet tesinori greičiau iš ten dingti. Greitomis papusryčiaujame
(nors Aurimas spėjo ir košės vaikams išvirti) ir skubame į Palangą, norėdami
smagiais naujais įspūžiais užgožti po nakties atsiradusį slogutį. Čia prie mūsų
prisijungia kitur nakvojusi Jurgos ir Giedriaus šeimyna. Tiesa, visi
stebėjomės, kad didžiąją kempinge gyvenusių žmonių dalį sudarė latviai. Dalis
mūsų sraigių šią vasarą atostogavo Venspilyje ir parsivežė pačius gražiausius
atsiliepimus apie poilsiavietę. Tačiau lyginti ten buvusį puikiai tvarkomą
kempingą ir šį „nesusipratimą“ net neapsivečia liežuvis. Ar grįžtume? Neee..
Tad šeimininkams nuoširdžiai linkime susiimti ir padaryti bent jau elementarų
remontą.
Pirmoji
šios dienos stotelė – Palangos gintaro muziejus. Nors visi ne kartą atostogavome
Palangoje, tačiau kažkokios priežastys vis sutruktydavo užsukti į šį muziejų.
Tad ši kelionė buvo puikia proga apsilankyti ten, kuri buvome tik būdami
mokyklinukai.
Bilieto kaina suaugusiajam – 8 Lt. Šiuo metu muziejuje
eksponuojamos dvi pagrindinės ekspozicijos : atkurto dvaro interjero bei pagrindinė
– gintaro. Žinoma, įdomiausia mums visiems buvo apžiūrėti gintarus bei juose
užmigusius vabaliukus.
Deja, ilgiau pavaikščioti atsinaujinusiame botanikos parke
neturėjome laiko, nes mūsų laukė programa indėno Vinetu kaime. http://www.vinetukaimas.lt/lt/pradzia
Tik atvykusius mums pasitiko išsirikiavusios tradicinės
indėnų palapinės – tipiai. Pasirodo jas galima išsinuomoti nakvynei, tad
kitąkart šiuo egzotišku privalumu tikrai pasinaudosime.
Netrukus mus pasitiko kaimelio šeimininkas, Apači genties vadas Vinetu. Nors jo garsus indėniškas pasisveikinimas ne itin patiko mūsų mažosioms damutėms, tačiau susipažinus ašaros buvo greit nubrauktos. Teko įrodyti mūsų genties „Visur kartu“ vienybę žengiant koja koja.
Gavę
užduotį sugalvoti sau indėniškus vardus buvome išpiešti indėniškais simboliais
(kurie, vėliau, jau grįžtant namo, labai traukė praeivių žvilgsnius ir kėlė
šypsenas J
).
Pasipuošę
visi buvome pakviesti į apeiginę palapinę Tipį. Čia susipažinome su indėnų
gyvenimu nuo pačios vaikystės. Ar žinojote, kad visi vaikai iki 5 metų amžiaus
buvo vadinai Učiais? J O kur dar žaidimai, muzikavimas.. Gavome pliūpsnį
gerų emocijų.
Po
oficialiosios bei žaidimų dalies turėjome pertrauką, kurios metu
pasistiprinome. Pagaliau paragavome gardžiųjų jautienos mėsainių, kuriuos
turėję kepti vakarienei kempinge, ne visi jų sulaukėme. Puikūs! J
Manau, taps firminiu klubo patiekalu, pakeisiančiu įkyrėjusius šašykus.
Pasistiprinę
gavome progą išbandyti rankų miklumą, akių taiklumą šaudydami iš lanko arba
spjaudyklės bei mėtydami ietį. Išties tai nėra taip paprasta ir reikalauja
įtemptų treniruočių.
Kad
ir kaip buvo smagu šiame kaimelyje, mūsų laukė dar viena – paskutinė – šios
kelionės stotelė. Tad širdingai dėkojame Vinetu. Ir mes čia grįšime. Būtinai
grįšime J
Na o
nuostabią savaitgalio išvyką užbaigėme apsilankymu Mini Zoo parke http://www.zoosodas.com/. Komentuoti
nelabai yra ką. Užtenka pasakyti „Nereaaaliai faina“ ir pro šalį važiuojant
būtinai užsukti. Džiaugiamės, jog yra tokia vieta, kurioje gyvūnai jaučiasi
tarsi SPA, o mes turime galimybę savo vaikams parodyti ir supažindinti su
puikiai atrodančiais, sveikais gyvūnais.
Tiesa, šio apsilankymo vinimi tapo iššūkis „Pakasyk liūtui
pažastį“ J
Gaila,
kad viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą L Tačiau patirtų
įspūdžių, geros nuotaikos dozės niekas neatims ir kalnas nuotraukų bei
prisiminimai dar ilgai kutens širdį.
O
sekančios kelionės organizavimas patikėtas Editos
ir Sauliaus šeimynai.












.jpg)












