Penkioliktoji kelionė po Lietuvą - Akmenės rajonas 2018 06 29 – 07 01

Nors buvo vasara, bet orelis pasitaikė kaip tyčia toks visai ne vasariškas. Į sodybą „Viliošiai“ atvykome visai vėlai, buvo bepradėję temti. Mūsų kelionės namai – vasarnamiai, bet šį vakarą tas faktas visai nedžiugino. 

Pagrindiniame sodybos pastate dar vyko vestuvės, pievoje stovėjo palapinė, kurioje taip pat vyko „tūsas“, taigi atvykimas ir pasitikimas buvo gan chaotiškas, nameliai nedžiugino erdve ir jaukumu, mūsų šeimynų laukė dviaukštės lovos...Organizatoriai Vincas ir Indrė akimirką patyrė lengvą šoką (nu gerai gerai, šoką patyrė tik Indrė), bet mūsų kompanija nebūtų mūsų kompanija  - greitai išsidalinus nakvynės kampelius, susirinkus viename iš namelių, glaudžiai sėdome aplink stalą, kur jau dalinomės užkandžiais, skambėjo juokas ir istorijos. Vaikai tuo tarpu užkariavo lovų antro aukšto erdves 😊 Žinoma, ne patys mažiausi.

Ir taip atėjo rytas. Saulutė pamažu teikė vilties. Sočiai papusryčiavę iškeliavome į savo pirmąjį objektą. Tai buvo pagrindinė šios kelionės vinis – Akmenės rajono karjerai. Kartu su karjerais.lt vedliu Justu praleidome geras tris valandas.

Aplankėme kelis skirtingus karjerus: Karpėnų klinčių, Menčių klinčių ir Šaltiškių molio. Mūsų žingeidžiai kompanijai labai patiko sužinoti apie karjerų istoriją, kasybos technologiją, geologiją. Jausmas toks lyg būtum pabuvojęs ne Lietuvoje. Penas akims ir pojūčiams! 

Antrame plane - selfiukas :)

Technikos gigantai žavėjo savo dydžiu, buvo išties dideli, o mes pasijautėme kaip skruzdėlytės. Kojos klampojo po neįprastas molio ir klinčių erdves, lipom ir leidomės, ėjom šalia karjerų geležinkelio, nulydėjom vieną kitą traukinuką. Vaikai turėjo užtektinai erdvės išdykavimams. Milžinišką plotą užimantis Šaltiškių molio karjeras net nepanašus į žemės paviršių. Primena Marso paviršių 😊

Su Justu atsisveikinome ties Papilės apžvalgos bokštu. Tai mūsų antras kelionės objektas. Apžvalgos bokštas dar vadinamas Jurakalnio apžvalgos bokštu ir yra pastatytas ant stataus Ventos upės kranto, todėl iš apžvalgos bokšto atsiveria gražus Ventos upės vingio vaizdas bei Papilės miestelio panorama.

Nerukus pasiekėme trečią kelionės objektą - Simono Daukanto muziejų Papilėje. Turbūt retas kuris nežino, kas toks buvo Simonas Daukantas. Žymus lietuvių istorikas, rašytojas, tautiškumo žadintojas. Muziejus čia įkurtas ne šiaip sau – Simonas Daukantas Papilėje praleido paskutinius gyvenimo metus. Muziejuje saugomi įvairaus pobūdžio su Simonu Daukantu susiję eksponatai. Čia radome Justino Marcinkevičiaus kūrinio „Daukantas“ rankraštį, įvairios dokumentinės medžiagos ir pan. Unikaliausias muziejuje esantis eksponatas – paties Simono Daukanto iš obels šakų pagaminta kėdė. Kieme esančioje klėtelėje - mažutė etnografinė ekspozicija. Čia apžiūrėjome įvairius namų ūkio padargus. Už klėtelės radome taką, grįstą akmenimis. 

Tai mūsų ketvirtas šios dienos kelionės objektas. Kilometro ilgio takas vadinamas Jurakalnio pažintiniu geologiniu taku.  Šiuo taku nuėjome iki Ventos upės. Ir grįžome agal 😊 

Tada trupučiuką pavažiavome ir skaniai sočiai papietavome Ventos miestelio kavinukėje, kur mums vieniems buvo skirta banketinė salė ir jau laukė iš anksto užsakyti patiekalai.

Penktas objektas - Ventos regioninio parko lankytojų centras. Čia atradome interaktyvią ekspoziciją, gidę, kuri greitomis viską supasakojo ir keletą įdomesnių eksponatų, iš jų ir dinozaurai 😊

Diena buvo išties graži, išėjus iš Ventos lankytojų centro vis dar smagiai švietė saulė, todėl nusprendėme, kad pats metas nusipirkti ledų. Papilės miestelyje susiradome parduotuvėlę, kuri buvo visai greta Simono Daukanto paminklo.  Čia ir suvalgėme ledus. Elegantiška Simono Daukanto figūra vienoje rankoje laiko knygą, kita – rodo į žemę. Paminklą 1928 m. sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Paminklas skleidžia tiek išorinio, tiek vidinio dvasinio pasaulio harmoniją. Tai yra ne tik Papilės, bet ir visos Lietuvos simbolis, įprasminantis išmintį, laisvę ir valią.

Visi objektai tądien buvo arti vienas kito, todėl pagal nuotaiką ir energiją nusprendėme, kad paskutiniu objektu taps kabantis beždžionių tiltas per Ventą ir jau trauksime link savo vasarnamių.

Grįžę tarp 17-18 val. turėjome sočiai laiko pavakaroti. Išbandėme lauko supynes, lieptukus per vandens telkinuką, išsiruošėme į sodybos kavinę pavakarieniauti. Kavinė Luokava buvo panaši į aplinkinių miestelių traukos centrą, čia vyko vakaro programa su gyva muzika 😊 Vaikams tai buvo gera atrakcija. Vakarą užbaigėme šalia laužo šviesos ir fejerverkų 😊

Kita diena ir vėl prasidėjo bendrais pusryčiais sodybos kavinėje. Čia garbingai įteikėme Sraigę Motinėlę sekančios kelionės organizatoriams – Giedriaus ir Jurgos šeimynai. 

Saulė nešvietė, bet ir nelijo. Mes patraukėme į pagrindinį ir vienintelį tos dienos objektą - Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkciją ir lankytojų centrą. Čia mūsų laukė gidas, kuris specialiai dėl mūsų ir atvyko į sekmadieniais nedirbantį lankytojų centrą. Lydimi gido išvykome į Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą. 

Ekskursiją pradėjome nuo apžvalgos bokšto. Tai įspūdingas 30 m aukščio bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. Įlipus į apžvalgos bokštą atsivėrė panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis, aplinkui besidriekiančiais miškais. 

Šalia bokšto driekiasi Kamanų mokomasis takas. Tako pradžia yra ties rezervato teritorijos riba. Lydimi nuoširdaus ir savo darbui atsidavusio gido leidomės į dviejų valandų kelionę, kurioje sužinojome apie gyvūnų biologiją, jų aplinką, pamatėme kaip mišraus miško tankmė atsiremia į pelkę, kaip aukštapelkės šlaitas pasidengia samanų danga, išvydome Kamanų senežerį, kuriame migracijos metu poilsiui leidžiasi žąsys, antys. 

Po rimto pasivaikščiojimo tikroje gamtoje grįžome į lankytojų centrą, kur jau pavargę mėgavomės G. Aleknos sukurtu filmu „Kamanų rezervatas“, išbandėme terminalus. Juose vaizdžiai pateikiama informacija apie pelkės ir miško ekosistemas bei augalų ir gyvūnų rūšis. 

Lauko aikštelėje su kai kuriais jau atsisveikinome, su kitais pakeliui namo sustojome sukirsti picų. Atsimojavome, atsibučiavome ir laimingi parvykome namo.

Dvyliktoji kelionė po Biržų kraštą

Dvyliktoji kelionė po Biržų kraštą

Kelionės organizatoriai - Monika ir Donatas
Data - 2017 04 28-30
Vietovė - Biržai
Dalyviai - 12 suaugusių ir 12 vaikų

1 diena

Kadangi kelionė tolima - Biržų kraštas - nuspręsta kelionę pradėti penktadienį. Susitikom Lukoil degalinėje 18 val. ir pajudėjom į Lietuvos Šiaurę. Apsistojom Mano sodyboje prie Biržų dviem naktims.

2 diena

Ryte papusryčiavę blynų, pradėjome ekskursijų maratoną.

Su gide susitikome Biržų regioninio parko lankytojų centre.

Labai informatyviame centre sužinojome viską apie smegduobes - juk Biržų kraštas pirmiausia garsėja kaip smegduobių kraštas. Gidė papasakojo kaip jos atsiranda, kokios medžiagos yra išplaunamos. Taip pat apie tai pažiūrėjome filmuką. Žemėlapyje pamatėme kiek jų yra daug.

 

Oras nelepino, bet mes buvome pasiryžę apžiūrėti visus Biržus. Su gide patraukėme link seniausio dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje - Širvėnos ežero. 

Per šį ežerą nutiestas ilgiausias pėsčiųjų tiltas per dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Viso 525 metrai nebuvo per daug net ir mažoms kojytėms.

Kitoje ežero pusėje iš lauko apžiūrėjome nuostabaus grožio Astravo dvarą. Neįtikėtina, bet čia įsikūrusi įmonė UAB "Siūlas".

Iki kito objekto važiavome automobiliais. Jau iš tolo pamatėme vieną gražiausių Lietuvos apžvalgos bokštų. Kai kam mėnulį ar kanoją primenantis Kirkilų bokštas įrengtas tam, kad lankytojai galėtų pasigrožėti karstiniais ežerėliais. Ežerėliai - tai smegduobės prisipildžiusios vandeniu. Ir jų čia daugybė.

Gal kai kam ir nelabai jauku buvo lipti "kiaurais" laiptais.

Bet vaizdas iš viršaus buvo nuostabus.

Pasigrožėję vaizdais sėdome į automobilius. Atvykome į pažintinį taką, kuriuo einant pamatėme keletą smegduobių. 

 

Gidė pasakojo legendas apie jų atsiradimą. Žymiausia legenda apie smegduobę, kurios pavadinimas - Karvės ola. Pasakojama, kad čia prasmegusi karvė, likusi tik tai patvirtinanti grandinė. Šalia šios smegduobės stovinti karvės statula - džiaugsmas vaikams.

Čia atsisveikinime su gide ir patraukėme atgal į Biržų centrą. Pietavome kavinėje "Biržė". Gerai, kad juos buvo perspėję apie savo apsilankymą, nes tokiam patiekalų užsakymui jie tikrai nebūtų pasiruošę. Mūsų džiaugsmui pasirodo ši kavinė yra ir šokoladinė, tai ne tik pavalgėm, bet ir pasisaldinom iki soties.

Sekanti stotelė - Rinkuškių alaus darykla. Valandos ekskursija po daryklą neprailgo nei vaikams, nei suaugusiems. Pamatėme šiuolaikiškus alaus gaminimo įrengimus, kurie darė įspūdį.

Po ekskursijos prisėdom restorane. Nebuvom išalkę, bet alaus paragauti knietėjo. Bedegustaudami pažaidėme Indrės pravestą žaidimą Mauerį.

Šeštadienio dienos ekskursijos buvo baigtos. Prasidėjo vakaro linksmybės sodyboje:)

3 diena

Po pusryčių susikrovėme daiktus. Prieš sėdant į automobilius lauke pasidarėm bendrą nuotrauką. Šįkart užsispyręs nesifotografavo Vytis.

Sekančią kelionę organizuos Simona ir Martas, jiems ir buvo perduota Sraigių vėliava.

Tą dieną laukė dar keli objektai. Pirmiausia aplankėme Biržų pilį. Įspūdingas baltas statinys su puikiomis gidėmis pristatė seną Biržų krašto istoriją. 

Buvome nustebinti, nes vos tik įžengėme į muziejų, vaikus pasiėmė kita gidė. Kol suaugę klausėsi Biržų pilies paslapčių, vaikai žaidė istorinius žaidimus.

Labiausiai patiko filmukas apie Biržų pilies paėmimą.

Vėliau aplankėme Biržų gaisrinę. Nors infrastruktūra pasirodė dar sovietinė, bet čia dirbantys žmonės mus priėmė kuo šilčiausiai. Tik buvome perspėti, kad jei pasigirstų sirena, tuoj pat turime pasišalinti. Laimei sirenos neišgirdome, tačiau apie gaisrininkų gyvenimą sužinojome labai daug. Viską galėjome pačiupinėti, visur įlipti. Vaikai buvo sužavėti.

Kai kas nepabijojo nučiuožti gaisrininkų stulpu iš antro aukšto.

Pietūs buvo numatyti avių ūkyje. Čia ne tik papietavome skaniausių patiekalų iš avienos, gėrėme avių pieną, bet iš šeimininkės sužinojome daug apie avis, jų auginimą. Vaikai pavalgė labai greit, nes norėjosi lauke pažaisti su mažaisiais ėriukais.

Po pietų laukė ilgas kelias namo. Tie, kurie važiuodami neužmigo, pakeliui sustojome apžiūrėti Kėdainių miesto senamiesčio. 

Su nekantrumu laukiame kitos kelionės!