Šeštoji dviejų
dienų kelionė po Žemaitiją
Keliones visada smagu prisiminti, o ypač tas, kurias
lydėjo geras oras ir svarbiausia gera nuotaika. O taip šį kartą ir buvo..
Kelionės organizatoriai - Monika ir Donatas
Data - 2014 06 28-29
Vietovė - Žemaitija
Aplankytos vietos: Bijotai (Baubliai) - Rietavo
Bažnyčia - Plungės Oginskio Dvaras - Bukantė (Žemaitės muziejus) - Siberijos
bokštas - Puokė (Barstyčių akmuo) - Plateliai - Virkšai - Plokščių raketinė
Bazė - Telšiai
Dalyviai - visos šešios šeimos su vaikais ir Sniegės
pusseserė Ema (viso - 12 suaugusių ir 9 vaikai)
Paslaptis - pirmą kartą sraigiukų kelionių istorijoje
dalyviai nežinojo kelionės maršruto
1 diena
Susitikome Megos aikštelėje 8 val. ryto ir pajudėjome
link Klaipėdos. Pirmąkart važiavo su vėliavėlėmis ant mašinų, taigi išsiskyrėme
jau ir kelyje. Išlipę visam pasauliui parodėme savo naujus oranžinius
džemperius!
Pirmas objektas - Bijotų kaime esantys D. Poškos baubliai
(pirmasis muziejus Lietuvoje). Bet patiko ne tik iš ąžuolų kamienų išskaptuoti
nameliai, sužavėjo visa buvusio dvaro teritorija: sutvarkyta aplinka,
besisukantis vandens malūnas, tvenkiniai. Vaikai dar spėjo ir pasisupti. Beje,
čia, laukdami Giedriaus ir Jurgos šeimynos, galėjome ir lengvai papusryčiauti.
Ne, ne, šį kartą niekas pas juos negimė:)
Toliau - trumpa stotelė Rietave. Sustojome pramankštinti
kojas ir pasigrožėti "baltąja gulbe” vadinama Rietavo šv. arkangelo Mykolo
bažnyčia. Vincas netikėtai turėjo proga parodyti savo šeimai, kur dažnai
vasarodavo vaikystėje - nuvedė prie senelių namo.
Plungėje prie Oginskių dvaro susirinkom jau visi -
prisijungė Paulauskų šeimyna. Čia turėjome puikią gidę, todėl nemažai
sužinojome tiek apie dvarą, tiek apie Plungę. Vaikščiojom tik po dvaro parką,
nes patys dvaro rūmai tuo metu buvo restauruojami.
Parke pamatėm keletą dvaro pastatų, ne vieną gražų
tvenkinį, “verkiančią” liepą, užlipom ant meilės kalnelio. Ypatinga kelionės
akimirka - Paulauskų geroji naujiena apėjus penkiakamienį uosį!
Kadangi buvo pietų metas, skubėjome į Žemaitės muziejų.
Čia Bukantės dvare mūsų jau laukė padengtas stalas - virtos bulvės su
lupenomis, kastinys, baltas sūris, spirgai, arbata.
Kai pilvai jau buvo nuraminti, gidės viską aprodė.
Suaugusiems įsiminė viduryje trobos esanti patalpa – kaminas.
Vaikams buvo smagu palakstyti po gražiai sutvarkytą
kiemą, pasivartyti ant žolės, paglostyti draugiškai nusiteikusį katiną. Apie
šitą vietą liko labai geri prisiminimai, nes buvome sutikti labai šiltai, žemaitiškai..:)
Kitas sustojimas - Siberijos bokštas. Užlipę į 15 m
aukščio apžvalgos bokštą, galėjome pasigrožėti Platelių ir Beržoro ežerais bei
jų apylinkėmis. Nors buvo labai vėjuota, nė vienas nesigailėjo užlipęs.
Oras buvo puikus, šypsenos dar neprigesusios (vaikai
puikiai išnaudodavo laiką, kol važiuodavome iki sekančio objekto - miegodavo
mašinose), todėl niekas nesupyko, kai iki Barstyčio akmens (didžiausio
Lietuvoje) organizatoriai nuvedė trumpiausiu keliu - per duobėtus miško
keliukus:) Čia puikiai pavyko išpildyti siurprizą Aušrai ir Aurimui - sraigiukų
akivaizdoje buvo atnaujinti jų santuokos įžadai, nes tą dieną Drūčiai šventė
savo santuokos 6-ąsias metines. Buvo ir nuometas, ir žiedai, ir šampanas, ir
saldus jaunųjų bučinys.
Vakarieniavome prie Platelių ežero esančiame jachtklube.
Pradėjo lyti lietus, bet tai buvo paskutinis kelionės pirmos dienos taškas iki
nakvynės vietos.
Nakvojome organizatorių draugės Zinos tėviškėje
Virkšuose. Įsikūrėme, sumigdėme vaikus ir dar šauniai pavakarojome. Buvome visi
prisaikdinti naujajai vėliavai. Tik gaila, kad niekas nenufilmavo..
2 diena
Antros dienos rytas išaušo lietingas, bet šiltas.
Norintys žingsniavo į kaimo parduotuvėlę pieno, kiti ruošė pusryčius.
Gerai pailsėję ir užvalgę išvažiavome į Plokščius. Čia
įsikūrusi sovietinė raketinė bazė nepaliko abejingų. Po žeme įkurtame muziejuje
klausėmės gidės pasakojimų, apžiūrėjome eksponatus, raketų šachtą.
Išlipę į lauką, nusifotografavome prie šachtos kupolo.
Ekskursiją buvo įdomi, bet per trumpa. Pažadėjome kada nors dar sugrįžti, bet
geriausia be vaikų, nes jiems buvo baisoka.
Atsisveikinę su anksčiau turėjusia išvykti Editos ir
Sauliaus šeimyna ir pašalinę technines Giedriaus automobilio problemas,
pajudėjome paskutinio kelionės objekto link.
Aplankėme ne veltui gražiausiu Žemaitijos miestu
vadinamus Telšius. Ant septynių kalvų pastatytas miestas, kurio viduryje telkšo
Masčio ežeras, traukė pabūti kuo ilgiau, nors beveik visą laiką krapnojo
lietus. Čia apžiūrėjome mažąją miesto architektūrą (žemėlapio pagalba ieškojome
skulptūrų), užėjome į gražią bažnyčią, skaniai papietavome, liftu nusileidome į
Masčio ežero pakrantę, vaikai palakstė amfiteatro po atviru dangumi scenoje.
Pasivaikščiodami ėjome ežero promenada ir patys
įsijungėme ežere esantį fontaną! Ant tiltelio esančiai meškai-skulptūrėlei
patrynėme pilvą:) Kadangi namo dar nenorėjome, pakrantėje esančios kavinės
terasoje suvalgėme ledų, išgėrėme kavos. Tuomet patraukėme automobilių link.
Kai įsėdome į automobilį, Jogailė paklausė:
•
O kur dabar važiuosim?
•
Namo.
•
Nenoriu namo, važiuojam į kelionę…
Vadinasi kelionė pavyko..
Sekančios kelionės organizavimas patikėtas SMAG'u šeimynai.
Laukiame su nekantrumu:)
